Naujienos | Apie | Panašūs | Kultūros centrai
FB TautosakosVartai | YouTube TautosakosVartai

Lietuvos regionai > Mažoji Lietuva

Grįžti atgal
Rodyti: viską / tik video / tik audio
Rikiuoti pagal: pavadinimą / įkėlimo datą

Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva (vok. Preussisch Litauen), rečiau – Litauischer KreisLitauische ÄmterProvinz Litthauen) – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai. Iki Kalavijuočių Ordino invazijos XIII a., vėliau Mažąja Lietuva tapusio regiono gyventojai buvo daugiausia skalvių ir nadruvių gentys. Vykstant kovoms tarp Lietuvos ir Ordino ši teritorija prarado didelę dalį savo gyventojų. Regionas vėl pradėtas apgyvendinti po Melno taikos, gyventojų pagrindą sudarė likusieji baltai, naujai atsikėlę lietuviai ir iš kitų Prūsijos regionų grįžtantys gyventojai. „Mažosios Lietuvos“ sąvoka pirmą kartą paminėta tarp 1517 ir 1526 m. Šiuo metu jo dauguma priklauso Kaliningrado sričiai, dalis – Lietuvai (Klaipėdos kraštas) ir Lenkijai. Siaurąja prasme taip vadinamas ir tik Klaipėdos kraštas, esantis vienu iš penkių dabartinės Lietuvos etnokultūrinių regionų. Tekstas pateiktas pagal Vikipediją:  https://lt.wikipedia.org/wiki/Ma%C5%BEoji_Lietuva

Kartografijoje Mažosios Lietuvos (vok. Klein Litauen) ir kaip sinonimas Prūsų Lietuvos (vok. Preussisch-Litauen) pavadinimai vartojami nuo XVII a., šie vardai vartoti ne tik vokiškuose, bet ir angliškuose, prancūziškuose, flamandiškuose, lenkiškuose, rusiškuose žemėlapiuose, periodiniuose leidiniuose, knygose ir kt. Nuo 1618 m. iki XIX a. pradžios Prūsijos lietuvių žemės Prūsijos valstybės teisiniuose dokumentuose, valdovų įsakuose ir potvarkiuose dar buvo vadinamos Lietuvos provincija (vok. Provinz Litauen). Po Pirmojo pasaulinio karo, siekiant lietuviškų Prūsijos žemių prijungimo prie Lietuvos valstybės, dažniausiai buvo vartojamas Mažosios Lietuvos vardas. Nuo 1919 m. atsirado Klaipėdos krašto (vok. Memelland) pavadinimas, reiškiantis 1919–1939 m. egzistavusį administracinį teritorinį vienetą šiaurinėje Mažosios Lietuvos dalyje ir palei Nemuno žemupį bei Baltijos jūrą. Prijungus prie Lietuvos tik šią Mažosios Lietuvos dalį, Klaipėdos krašto vardu buvo pradėta vadinti ir Lietuvos etnografinį regioną. Tačiau nuo XX a. antrosios pusės ir ypač pastaraisiais dešimtmečiais visuomenėje įsitvirtino ir tradiciniu tapo šio regiono vadinimas Mažąja Lietuva. Mažosios Lietuvos lietuviai save vadina lietuvininkais, taip pat šišioniškiais, rečiau – būrais. Tekstas parengtas pagal :Etninės kultūros globos taryba, http://www.ekgt.lt/lietuvos-etnografiniai-regionai/mazoji-lietuva/





Dabar klausote: -

Klausydami galite pasirinkti iš šių 26 įrašų:
Sąrašas:
27
video
Dalia Urbanavičienė. „Mažosios Lietuvos istorija, įtaka šokių tradicijai“ ( 2/2)
28
video
Dalia Urbanavičienė. „Mažosios Lietuvos istorija, įtaka šokių tradicijai“ ( 1/2)
29
video
Edita Barauskienė-Kurpreikšytė. „Kaip jie išlaikė lietuvių kalbą“. Pamario krašto istorija (1/2)
30
video
Edita Barauskienė-Kurpreikšytė. „Tarp materializmo ir idealizmo“. Pamario krašto istorija (2/2)
31
Audio
Dalia Urbanavičienė. „Mažosios Lietuvos istorija, įtaka šokių tradicijai“. (Garso įrašas 1/2)
32
Audio
Dalia Urbanavičienė. „Mažosios Lietuvos istorija, įtaka šokių tradicijai“. (Garso įrašas 2/2)
33
Audio
Edita Barauskienė-Kurpreikšytė. „Kaip jie išlaikė lietuvių kalbą“. Pamario krašto istorija (Garso įrašas 1/2)
34
Audio
Edita Barauskienė-Kurpreikšytė. „Tarp materializmo ir idealizmo“. Pamario krašto istorija (Garso įrašas 2/2)
35
video
Gaila Kirdienė. „Lietuvininkai arba šišioniškiai kai kada kartu muzikuodavo su žemaičiais“. Mažoji Lietuva (2/2)
36
video
Gaila Kirdienė. „Šitame krašte buvo draudžiama net ir dainuoti“. Mažosios Lietuvos instrumentinė muzika (1/2)
37
Audio
Gaila Kirdienė. Paskaita „Mažosios Lietuvos instrumentinė muzika“. ( Garso įrašas)
38
video
Dalia Urbanavičienė. „Šokis yra tikras ženklas, kad jinai ištekėjusi“ ( 2/2)
39
video
Dalia Urbanavičienė. „Jie visiškai linksmybes ir šokius draudė“ ( 1/2)
40
Audio
Dalia Urbanavičienė. Paskaitą „Mažosios Lietuvos choreografijos ypatybės“. (Garso įrašas)
41
video
Šišioniškių tarme, Mažosios Lietuvos tautinių rūbų kolekciją, pristato Remigija Šlyžiuvienė.
42
Audio
O išbėg išbėg iš Rusnės kiemo.
43
Audio
Ten ant jūračių. Aulavėnai.
44
Audio
Anksti rytą rytuži. Piktupėnai.
45
Audio
Rūtų sėjau, prakalbėjau. Tilžė.
46
Audio
Pas šaltą šaltinėlį. Aulavėnai.
47
Audio
Šunys loja, čeveruoja. Rusnė.
48
Audio
Per kalnelį, per aukštąjį. Aulavėnai.
49
Audio
Perš man iš Danskos. Kalnininkai.
50
Audio
Nė šią naktį ne namėj gulėjau. Kalnininkai.
51
Audio
Aš atsisakiau. Kalėnai.
52
Audio
Nepūskite vėjeliai. Aulavėnai.
53
Audio
Kaklelis gerti ištroško. Kalnininkai.
54
Audio
Išėjo tėtužis. Pilupėnai.
55
Audio
Šok, broluži.
56
Audio
Ei kieno kieno žalias kiemelis. Kalnininikai.
57
Audio
Eisva mudu abudu. Kalnininkai.
58
Audio
Jau aušt aušružė. Kalnininkai.
59
Audio
Miegužio noriu. Rusnė.
60
Audio
Toli, taip toli mane jauną nuleido. Aulavėnai.
61
Audio
Strazde strazdeli. Kalnininkai.