Naujienos | Apie | Panašūs | Kultūros centrai
FB TautosakosVartai | YouTube TautosakosVartai

Grįžti atgal

Rodomi įrašai turintys žymę: „Romuva“

Rodyti: viską / tik video / tik audio
Rikiuoti pagal: pavadinimą / įkėlimo datą

 ROMUVA  Senovės baltų religinė bendrija

   Romuva remiasi baltų religine tradicija, kurią sudaro lietuvių, latvių ir prūsų religinis paveldas. Šio bendro baltų dvasinio paveldo formavimosi pradžia siekia labai tolimą indoeuropietišką praeitį. Baltų arba aisčių kultūra kaip savita išsiskiria II tūkstantmetyje p.m.e. Bendras baltų religinis centras Romuva su vyriausiu dvasininku Kriviu buvo įsteigtas 521 m. Rikojote. Vėliau iškilo ir kiti svarbūs sritiniai baltų religiniai centrai – Romuvos atskiruose baltų kraštuose, tame tarpe ir Lietuvoje. Vienas iš svarbiausių baltų tikėjimo centrų nuo neatmenamų laikų veikė Šventaragio slėnyje Vilniuje. Nuo 1250 m. kunigaikščio Šventaragio valia jis buvo reformuotas ir tapo centrine Lietuvos baltų tikėjimo šventove. Krikščionybės pastangomis pradėjus naikinti Lietuvos baltų tikėjimo religines institucijas, vis mažiau Vaidilų kontroliuojama religinė praktika palaipsniui koncentravosi bendruomeniniuose ir individualiuose kultuose ir tokiu pavidalu, palaikoma iš kartos į kartą perduodamų etninių tradicijų, išliko iki pat XX a.
XX amžiaus pradžioje Romuvos ir baltų tikėjimo vertę savo raštuose iškelia Vydūnas. J. Basanavičiaus, J. G. Beržanskio-Klausučio ir kitų idėjų šviesoje prieškario nepriklausomoje Lietuvoje vėl atkuriamos baltų tikėjimo institucijos: 1930 metais įkuriama Romuvos (visuomiečių) bendruomenė (veikė iki 1940 m.), 1967 m. įkuriama bendruomenė Ramuva, ir tik 1992 m. pirmą kartą oficialiai įregistruojama Romuva kaip Baltų tikėjimo bendruomenė. Romuvų bendruomenės veikia JAV ir Kanadoje. 2001 m. pabaigoje 3 senojo baltų tikėjimo bendruomenės (Vilniaus, Kauno, Molėtų) formaliai susijungė į Senovės Baltų religinę bendriją. Tačiau faktiškai šios ir kitos bendruomenės bendradarbiaudamos veikė jau 10 metų.
Senovės baltų religinės bendrijos dvasiniais vadovais pripažįstame visus vyriausius Krivius ir Vaidilas, vienijusius baltų tautas religiniu pagrindu ir puoselėjusius senąjį baltų tikėjimą. Bendrijos Krivis Jonas Trinkūnas dvasiniu Senovės baltų religinės bendrijos Romuvos vadovu buvo nuo 1967 m.

2014 m. Romuvos Krive išrinkta Inija Trinkūnienė.

Senojo baltų tikėjimo bendruomenių egzistavimą per ilgus amžius stengtasi visaip nuslopinti, o jų veiklą nutraukti. Prieškario Lietuvos Respublikos laikotarpiu Romuvos kaip institucijos pripažinimą sustabdė tuo metu didelę įtaką politiniame gyvenime ir Valstybės valdyme turėjusi Katalikų bažnyčia. Tarybiniu laikotarpiu Romuva turėjo slėpti savo religinius siekius. Nežiūrint slėpimosi, aktyvesni Romuvos dalyviai patyrė represijas. Tik nepriklausomoje Lietuvoje Romuvos bendruomenės susilaukė juridinio pripažinimo kaip religinės bendruomenės. Tačiau iki šiol neskubama pripažinti 2001 m. lapkričio 11 d. susikūrusio Romuvos bendruomenių susivienijimo – Senovės baltų religinės bendrijos.
Ir vidurinėse mokyklose, ir Lietuvos kariuomenėje kol kas nėra tenkinami mūsų tikėjimo žmonių dvasiniai poreikiai.
Senovės baltų religija yra gyva ir aktualius bendruomenių narių poreikius tenkinanti dvasinių patirčių ir žinių visuma. Tai yra kintantis ir prie naujų aplinkybių prisitaikantis darinys. Pagrindiniai Senovės baltų religinės doktrinos istoriniai pokyčiai išsamiausiai išdėstyti G. Beresnevičiaus veikale „Baltų religinės reformos“ (1995 m.) ir N. Vėliaus „Senovės baltų pasaulėžiūra“ (1983 m.). Dabartiniu metu tikėjimo doktrinų puoselėjimas yra bendrijos Vaidilų Rato ir Krivulės žinioje.

Parengta pagal http://romuva.lt/apie/rmouva/

 

Kūlgrinda – lietuvių apeiginio folkloro kolektyvas. Grupės vadovės – Inija Trinkūnienė, Vėtra Trinkūnaitė.





Dabar klausote: -

Klausydami galite pasirinkti iš šių 4 įrašų:
Sąrašas įrašų:
1
video
45-toji Rasos šventė Kernavėje.
2
video
Jonas Trinkūnas: „Tas veikimas nėra tik dabar sukurtas" (14/14)
3
video
Jonas Trinkūnas: „Mes pradėjome „Pasaulio Etninių Religijų Kongresą " (13/14)
4
video
Jonas Trinkūnas: „Turėjo praeiti keli dešimtmečiai kol buvo gautas pripažinimas." (12/14)
5
video
Jonas Trinkūnas: „Aš atsiradau tokiu būdu" (11/14)
6
video
Jonas Trinkūnas: „Man rūpėjo būti Lietuviu" (10/14)
7
audio
Jonas Trinkūnas. „Kodėl aš priėjau prie religijos“.
8
audio
Jonas Trinkūnas. „Kiekvienas sąmoningas lietuvis turi studijuoti lituanistiką“.
9
audio
Jonas Trinkūnas. „Tremtis savo paties tėvynėje“.
10
audio
Jonas Trinkūnas. „Buvimas dalimi tautos kūno – mano didžiausia palaima“.
11
video
Rasos šventė Verkių parke. 2017m.
12
video
Baltų Krivulė 2017. Baltų prigimtinių dvasinių bendrijų atstovų sueiga.
13
video
Jonas Trinkunas „Aš supratau, kad senoji religija yra gyva“ (17/17)
14
video
Jonas Trinkunas „Dainuojančios revoliucijos sąjūdis buvo tęsinys kraštotyros sąjūdžio“ (16/17)
15
video
Jonas Trinkūnas „Tikrasis idėjinis sąjūdis prasidėjo su kraštotyros judėjimu“ (15/17)
16
video
KELIONĖ PAS PROTĖVIUS
17
video
Dr. Dalia Urbanavičienė „Šokamosios sutartinės vestuviniuose apeiginiuose veiksmuose“
18
video
DEIVĖ MOTINA (M. Gimbutienės metams skirta jaunimo etnokultūros stovykla) Senųjų amatų dirbtuvės.
19
video
Dr. Dalia Urbanavičienė Paskaita „Moteriškojo prado raiška lietuvių folklore“
20
video
DEIVĖ MOTINA. Deivės paukštės apeiga
21
video
Jonas Vaiškūnas – Elnias danguje
22
video
Jonas Vaiškūnas ,,Senieji baltų sambūriai: pamiršta sena ar sukurta nauja"
23
video
Gediminas Žilys, „Baltiškų krikštynų apeigų ir giesmių rekonstrukcija“.Pasidainavimai šventykloje.
24
video
Lietuvių krikštynų apeiga: Vainiaus palaiminimas.
25
video
Dalios Urbanavičienės paskaita „Apeiginiai krikštynų šokiai ir veiksmai“
26
video
KŪLGRINDA. GIESMĖ DIDŽIAJAI DEIVEI